- vakarojimas
- vãkarojimas sm. (1) DŽ, NdŽ, Krš, vakarójimas (1) Pnd 1. → vakaroti 1: Po Visų šventų jau prasidėjo vãkarojimai: kas pri kalvarato, kas pri klebeto End. Visi vakarojimo darbai suiro [dėl svečio] M.Katil. Par tą prakeiktą vãkarojimą samdininkas nė pasilsėt negalia Skr. ║ Donelaičio laikais Prūsijoje dar buvo gyvas vakarojimo, arba vakaronių, t. y. moterų susibūrimo verpti drauge vienoje kaimo troboje, paprotys LKVII88. Kap buvo vakarójimai, sueina su rateliais Dg. Daromi vakarojimai plūksnas plėšant LTR(Ppl). Vakarojimo paprotys ilgiau išsilaikė neišsiskirstytuose į vienkiemius kaimuose rš. 2. → vakaroti 4: Seniau gi nesėdėdavom vakaruškoj, o dabar koks gi vakarójimas – vidunaktį sueina vakarot Skp. ^ Linksmas vakarojimas tankiai rūstą rytmetį daro M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.